Į šipulius

Patyčios, kandūs žodžiai
atsimuša į sieną
ir subyra - į šipulius.
Be atsako pyktis
sudega savo liepsnoj,
į anglį juodą,
dūmu tamsiu...

Paliesk mane, paglostyk,
suvilgyk žodžiais
išdžiūvusią sielą
ir retkarčiais apglėbk
tai, kas liko - žmogaus...

Tyloj aš dėkosiu tyla,
juoku atkartosiu juoką,
pamilsiu meilę savyje,
pridengsiu gėdą kūno.
Palaužk mane,
kad niekada
kovoj nepasiduočiau...
Ir kupolą apgaubusį mane,
akmenimis - ne žodžiais
sudaužyk...
į  š i p u l i u s...