Tarpuvartėje

Raudoni bokštai sminga į dangų.
Taikinį pasiekė –
Dangų praplešė.
Pakuteno Dievui padus.

Raudoni bokštai –
Vartai.
Tarp Žemės ir Dangaus
Tarp Dangaus ir Žemės.

Tarpuvartėje renkas žmonės.
Kiekvienas savaip kaltas,
Tačiau kiekvienas savaip teisus.

„Viešpats su jumis“ –
„Ir su tavimi“ – atsako.
[nėra Dievo, nėra, - galvoja]

Svaigstu nuo raizgalynės
Spalvų, likimų, netikėjimų.
Pamirštu atsiklaupti –
Matyt prakeiks.

Kunigas sakykloje.
Pradeda pamokslą.
Vėl gąsdins Pragaru
Ir vers tikėti Rojum.

Nereik pamokslų, tėve, -
Tylomis sakau. –
Vis tiek jau nieko neišmoksiu –
Man mokytis jau per vėlu.

„Ir atleisk mums mūsų kaltes“ – aidi.
Bet kiekvienas žino:
„Kaltų yra, bet aš – nekaltas“.

Vėl neatsiklaupiu –
Prakeiks dukart.
Išeinant nepersižegnoju –
Trečias prakeikimas.

+++

Ir vėl dangus nutolo.
Žmonės skirstos.
Visi savaip kalti.
Bet visi teisūs.