mano priešo akimis

Kai kurie sapnai nesutampa, linijos nesusikerta,
Trajektorija žingsniais pirmyn per apžėlusį parką
Su keliu, priešo paženklintu magiškais simboliais,
Niekada nesutaps, - aš nojus, aš paklydus miražuose arka..

Plyti amžinas skliautas- beribis vandens atskyrimas
Į šonus, čia tarpas tarp vyzdžių viena kryptimi rodo kelią,
Aš paklydęs kely, trajektorija mano- kas žingsnį žlugimas
Ir kilimas aukštyn tuštumon; šitas perkaręs parkas- pats galas;

Visi medžiai čia užima vietą, vietą bauginančiai uždarą,
Jų nematomos, išvirkščios formos tik dvelktelės vieną akimirką
Tyram vėjui sugirgždus- vartus ten galingai be perstojo užveria
Visi krūmai į savo kamienus, suoleliai į savo kinivarpas;

Nesusikerta čia trajektorijos, virbais atskirtos tarpusavy,
Pro juos slysta tik žvilgsnis tarpuvarčių vėjais į vandenis,
Parko grotomis lyg su liniuote be saiko dalina juos pusėmis-
Papartynais, suoleliais ir nojumi, - trūksta tik angelo