Mano galva pilna sunkaus vėjo.
Negaliu jos atplėšti nuo žemės.
Ir nenoriu -
aukštielninka
pievoj prie bėgių
pagaliau radau savo dangų,
pilką ir tirštą,
su pravirpėjusiais dviem paukščiais.
Dunda traukinys po nugara,
tarp blakstienų matau
augančią klampią ramybę.
(užmigt ir nieko nesapnuoti
užmigt ir nieko nesapnuoti
užmigt ir nieko nesapnuoti
užmigt ir nieko.)


Auktuma






