Pelenais į jūrą liūdnų akių šiluma sminga..
Vandenyje atvaizdas tiesia ranką į
mėlyną, stingstančią širdį.
Denio kantrybėje trokšti suprasti save,
savo kailį išnerti į šviesą, į tykančią viltį..
Suplyšusios burės nagais
kabiniesi į dangų,
Šturvalo delnais pamojuoji gyviesiems į dešinę,
švytėdamas lauki...
Bet.. po amžiaus
Pelenais į jūrą užmerktų akių
vėsuma sminga...