Vilmanto aukojimas

Gyliai nutyla,
Pasėju rakštis
į rykštėmis akėtą dangų.
Pašiurpsta,
per nugarą driekiasi.

Odinis maišelis su paraku
drasko rankoves
išvirkščias, nenumatytas raitoti.
Atjoja berneliai,
geria žirgai,
versmės tik trinkteli -
karčiai juodi plaukia it pliauskos,
vartosi, boluoja.
Gyliai nebyliai sugirgžda
sugurguliuoja.
Obuolmušius prigirdei per daug.

Dangus mergelę saugo,
sėjančią rūtas žalias,
rakštis sušluojančią, lėkti, sijotis
po vėją paleidžiančią, skleidžiančią
savo kasas vietoj karčių pamokų
karčiai paskendusių -
kartim net neišgriebsi.
Žiebk savo pasagą, kaldink,
laužki nelaukęs per pusę.