Lietuvėlė

Kai aš sėdėjau Berlyne,
Rodėsi -
Viskas sukasi,
Sukasi su manimi.
Gyvenau tame pelkyne,
Paragavau
Didmiesčio skonio svaigaus
Ir rodėsi draugai visi.
Draugai visi
Ir didmiesčio skonis svaigus
Pasigavo mane prie Bradenburgo vartų,
Ir pasiūlė važiuoti į kraštus kitus -
Monmartras šnara nuo teptukų,
Kurie tartum
Šnibžda žodžius:
Čia pasaulis, čia gyvenimo šiurpuliukai.

Bet, Lietuvėle,
Aš grįžtu į tave.
Ar priimsi mane?

Žinai, kai pasidaro liūdna...
Vienas Berlyne,
Vienas Paryžiuj --
Ir siela tiesiog būna.
Ne žūna,
Bet tai baisiau
Ir tada broliui, sesei
Aš pavydžiu.
"Lietuvėle, ar priimsi mane?"