ir būkit prakeiktos anoreksiškos moterys...
Anachoretas pabėgo nuo savo plaučių skausmo:
kalkėjusio vandens lapu sutvirtintas
tėvo prakaitas ant motinos lelijų -
autodafiška arabeska pulsuoja ir mano paukščiai neradę
maisto bėga.
(kiek apokalipsiška pasaka prieš miega)
Tryskart sužydėjai ir bijojai save pažinti.
Aliejų šventimas sapne:
Exorcizo te, creatura olei, per Deum Patrem
omnipotentem...
ir tyla.
tik žodžiai.
ir moters gerybė atsispindi
pabrinkusiuose jos žanduose - pradžioje nebuvo nieko,
tik šventvagystė, baltose
klajose žaidei su meška. Prakeiktas narcizas.
ir meilės vaisiaus akių blyksnis.
ir pradėjo snigti.... Švento Augustino minėjimo diena-
jie užmušė Dovydą ant šventyklos laiptų... išskyrėt melasą
pogromiškai,
vesk mus už rankų po sava liepa, pirštais nukirstai kirviu - prisimeni nulaužtas kaimynų vyšnias? Lapijoje pasiklydę bėgome ir visi stabukai tame
tavo svajonių erotikos šile žiūrėjo, mažomis
savo akutėmis........
Aš bijojau . Tu bijojai
ir kirvio kotas krito
ir gelumbę pavogė......................................................................
Pilotas pakartas. Prarastas Archimedo kapas. Pradingusi gelumbė
Imbierų kvapas mano sapnuose - aš rašiau paskutinę polifoniją....