Vargu...

Vargu ar kada nors...
tavoji siela klaidžiojo
tirštam rūke išeinančių svajonių.

Ar tu jautei kaip sprogsta
į atmintį įstrigusi rakštis,
kai žiedlapiai takus užpusto?

Ar patikėjai penkialapiu žiedu,
kai į šulinį gilų ilgesio
krito plunksnos žuvėdrų?

Vargu ar kada nors...
saulėtekiu prisirpusiu sugrįši,
į rytdieną išėjęs kvatojančiu viesulu?

2004 m. gegužė 21 d. 21: 32