Debesų eina pilkos paklodės
ir drėgmė, paveikta gravitacijos,
į dirvožemį sminga. tik Žodis
atsiklaups prieš Tave apeliacijai
ir Žvilgsnis patvirtins “teisingai”,
ir Tembras sakys “tai ne melas”
iš tiesų Tu esi man vienintelė.
Bet Tu netikėsi. Ir Žodis
piktą nugarą lietui atsuks,
delnai susigniauš, tiktai kelias
pasotinti Žvilgsnį mėgins.
Aš važiuosiu, važiuosiu, bet kelią
horizontas per pusę dalins -
šitas veiksmas nykus prieš Galaktikos
ir netgi prieš Žemės sukimąsi.
Tik Jinai pateikta Laiko patikrai –
nuimkim nuo Meilės apynasrį.