Grįžau

Nepabėgau.. Deja. Ar žinojai, kad žmonių sugebėjimas mylėti yra tiesiogiai proporcingas jų per gyvenimą surūkytų cigarečių kiekiui? Ar kažkaip panašiai, žodžiu, pasakos...
Iš dangaus ant tavo delno nusileido laimė. Tyliai, cit, neišgąsdink jos, nes net tavo alsavimas gali ją pabaidyti, ką tada darysi?
Vėl ieškosi manęs? Ar JOS? Šiandien JI man skambino. Girdėjau JOS balsą. Sakė, kad nevaryčiau JOS į kapus. Ir palikčiau tave. Tikrai taip ir padaryčiau. Laisvai. Bet negaliu. Arba nenoriu. Nenoriu, kad angelas vėl verktų. Noriu, kad jis juoktųsi. Ir kad JI juoktųsi. Tik ne iš manęs. Ir dar nenoriu, kad JI žinotų, kad žvaigždės - tai angelų akys. Prašau, niekada šito JAI nepasakyk. Cha, tu ir negalėtum pasakyti, nes tu to nežinai. Kokias banalybes tu kalbi apie žvaigždes - a lia "nuskintum man jas nuo dangaus". Dar pasakyk, kad padėtum prie kojų. Net NEDRĮSK taip padaryti, supratai?!
Ar dažnai pas tave į sapną ateina kito žmogaus sapnas? Kai jauti, kad sapnuoji/ gyveni/ ne savo sapną/ gyvenimą? Man irgi dar taip nebuvo. O norėčiau.
Tada suprasčiau, kodėl tu vis dar čia. Ir kodėl aš čia. Kodėl tylėdama žiūriu į smilkstančią cigaretę, kuri greičiausiai užges, nes aš nerūkau. (Ir niekad nerūkiau). Bet manau, kad vertėtų pradėti. JI sakė, kad mano balsas prarūkytas. Klysta. Aš užkimusi, nes vakar visą naktį prastovėjau prie tavo langų. Tiesiog neapsisprendžiau, į tavo langą mesti akmenį šią naktį ar kitą. Turbūt mesiu kitą, nes šiąnakt nespėjau.
Turbūt reikėjo.
Nes dūžtančios langų šukės (ypač neištikimų vyrų langų), kiek žinau, neša laimę.
Netiki? Nuo rytojaus tu būsi laimingas.
Lauk.