Apie tave

žinai ką? nekenčiu tavo žmonos...

aš irgi!

na, bet tu ir cinikas.. ir dar gurmanas, intelektualas, poliglotas, homofobas.. matai, kiek žodžių žinau, net nereikėjo pažiūrėti į tarptautinių žodžių žodyną! tu toks, kad

pasaulis turėtų gulėti tau po kojom. kaip šuo, ištikimas, atsukęs savo drėgną snukį ir baikščias akis tiesiai į tavo paranojišką veidą. jis nežino, kodėl tu čia. nežino, ką tu padarysi, ką tu padarei. išeik iš čia, nes mano sąmonės srautas gali pasiekti ir tavo mintis. juk sakiau, kad nekenčiu tavo žmonos. o gal ir tavęs?...

vėjas ant purvino asfalto, medžių lapai debesyse. tavo ašaros ant mano veido, mano riksmas tavo gerklėje.
ar mes tokie? tokie, kokie norime/ turime/ galime būti?
kas man įrodys, kad žvaigždės danguje - tai ne angelų akys?
tu niekada nesuprasi, kodėl aš vakarais žiūriu pro atvirą langą, stebiu krintančią žvaigždę ir niekada nesugalvoju noro..... negalima patikėti noro angelo ašaroms! nebent... jei tai džiaugsmo ašaros.

tu vėl šį vakarą ateisi pas mane. mes vėl kalbėsim, juokausim, as vėl nekęsiu tavo žmonos. ir tavęs. tu paimsi į savo delną mano ranką, mano širdį, ir ją suspausi. ne ranką, o širdį. kaip ir vakar/ siandien/ rytoj 

gerai, kad žmogus turi širdį. blogai, kad negali jos užrakinti devyniom spynom. nuo blogio, skausmo, meilės, svetimų ašarų ir svetimo skausmo. svetimo skausmo nebūna? klysti.

nežinau, kur čia tiesa, o kur vaizduotės padariniai. užsimerk, ir suprasi.

jau užsimerkiau-

kažin, ar noriu atsimerkti?.....