Skaityk. Aš išėjau.

ateik, dar spėsi...
vieną kartą jau prisižaidžiau su ugnim. ir man patiko...
taip aš pats žinau, kad man nereikės ilgai smilkti, sudegsiu greitai.
jau tuoj... bet kažkas lyg dar liko... manau reikia tai išbandyt.
nors iš tiesų netikiu tuo. gal gali tikėt už mane?
nes aš jau galiu tikėt tik tuo, ko iš tikrųjų nėra.
žinau ir tau nelengva. tik viskas jau kitaip.
jei bučiau angelas, tai dabar nebent su sušlapusiais sparnais ir
išsikrovusiu nimbu. gal net paverkčiau, bet ašarų nebeliko.
o verkti kitiems tikrai nesiruošiu.
kaip šlykštu. nei gera, nei bloga. tiesiog šlykštu.
pesimizmas, realizmas, optimizmas... viskas. nebekalbėk.
jei gali, paskutinį kartą pažiūrėk į akis. galbūt neatsakysiu tuo
pačiu. bet busiu dėkingas.
negaliu apgaudinėt savęs.
svarbiausia negaliu apgaudinėt kitų. net ir tų, kurių kažkiek nekenčiu.
nebent tai mano žmogiškoji dalis. jei tokia yra, tai ji jau seniai
egzistuoja savarankiškai. aš visada bunu toli.
kas tas aš? neklausk. neaiškinsiu to, ko pats iki šiol nesuprantu.
dar ne laikas, ane? o kas jį matuoja?
nesiruošiu, negaliu laukti. ne ji manęs laukia. aš tiesiu jai ranka.
nusišnėku? ar ateisi prei mano kapo? ne. suprasiu.
jei žinočiau kad toliau kažkas bus.. nors ne velnio. nieko nekeisčiau.
girdėtos mintys? juk ne tau, nei man tai nesvarbu. taip manau.
nebandyk įrodyt kad yra kitaip. juk žinai kas jiems svarbiausia.
o vaidina taip nekokybiškai... patys to nepastebėdami.
aš to nenoriu. tik ne taip. o tu gali pasirinkti. visi gali.
štai ir ji. ateik čia draugė. apkabink mane. jau seniai laukiu.
o tu taip ir nespėjai...