Tarp rudens ir vasaros

Maištauji,
Lyg užsidėjęs
Maišą
Slepi išorę
Nuo vidaus –
Peršiančių ašarų –
Lietaus bučinių.

Meldžiasi ruduo
Už tavo
Atsargų pagausėjimą –
Permatomus stikliukus.
Nuo maišo šilumos,
Besilydančius
Ir ištekančius.

O ir pats,
Tu negeresnis,
Nurenki derlių
Vasarą.
Svetimą,
Panaudotą, -

Obuoliai iš svetimo daržo saldesni

Numojęs ranka
Nurenki gėlių
Dulkes,
Įstrigusias
Tarp gelsvų
Užburiančių akių.