Prievartos

Kartais pradedi dusti.
Sakai,
šitas miestas tai karceris,
sumauta šlapiasienė vienutė,
konteinerių muzika
prismaugta troleibusų laidų

Niekada nemylėsiu,
prisieki,
nikeliuotų senamiesčio ilčių,
vartų kastetų,
tamsių langų akinių

Atsidūsti laukais,
o atodūsy vėjas,
dezertyro kvatojimas,
žingsniai
sulaukėję,
aplipę žole,
nebenorintys grįžti

Bet ir vėl tave parveda
į sustiprintą miesto režimą,
kur užkimę sirenos
dainuoja dainas apie ryžtą

Pasilikt

Čia pabėgėlius šaudo
tuščiais nakties šoviniais

Su antrankiais,
sakė de Sadas,
irgi meilė.
Neklysk.
Neišeik