Rašyk
Eilės (78096)
Fantastika (2304)
Esė (1552)
Proza (10908)
Vaikams (2712)
Slam (73)
English (1198)
Po polsku (369)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 4 (0)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Twitter







Tomas Jokūbonis

Petrovičiaus giljotina




“Nesupras”, – tvieskė lyg į veidą pirmoji mintis, lėktuvui išnirus iš debesų virš Krasnodaro krašto. Į tuometinį Sąjungos aviacijos naudojimo liaudies ūkyje institutą vežiausi reformatoriškas idėjas: kaip tobuliau iš lėktuvų trąšas barstyti, atsižvelgiant į laukų formas bei lėktuvų manevrus. Kiek akis užmato, Kubanės žemėje visi laukai buvo suskirstyti į begalę  vienodų kvadratėlių. Skraidant virš tokios “šachmatų lentos” naujos idėjos nebuvo reikalingos. Daug vėliau bandydamas suvokti, kiek tankų ir traktorių kažkada tais laukais pravažiavo, kad vienodais kvadratais sulygintų, supratau ir juodąją SSSR lėktuvų projektavimo istorijos pusę.

Šachmatų partija

Iš Sočio į Krasnodarą traukinys atriedėdavo labai anksti. Palikdavau daiktus instituto apsaugos namelyje ir ieškodavau kokio nemigos kamuojamo kaukaziečio kavinukės. Bet tą rytą instituto sekretoriate jau rinkosi darbuotojai. Mažame direktoriaus padėjėjo kabinetuke, laikinai likęs laikinas direktorius laikinai likusiam birių chemikalų skyriaus vadui Petrovičiui dėstė didžiąsias darbo gaires. Aišku, tai buvo trumpa, revanšistinė “šachmatų partija”, nes prieš 20 metų turbūt atvirkščiai tarp tų vyrų buvo. “Nutraukti bandymus! Kas pasirašė skrydžių užduotį? Koks buvo chemikalų paskleidimo grafikas? Nėra buvę tokio baisaus rezultato!” Aštuoniasdešimtmetis Petrovičius gyvybingai žėrė atsakymus į visus klausimus. “Kur Kozlovas? Visus atšaukti iš komandiruotės. Neapmokėti. Stabdyti lėktuvą!”. “Jau važiuoja. Visi jau važiuoja. Tuoj Kozlovas bus. Va, ir iš Lietuvos atvyko...” – įtikinamai aiškino Petrovičius. “Petrovičiau, tau antspaudo reikės?” – trumpino vyrų pokalbį bebundanti sekretorė. “Gerai, ką tau čia pasirašyti? – nurimo laikinasis direktorius. “Pameni, neseniai geri rezultatai buvo, bet kaip visada – išlekia visi į tuos bandymus paskutinę minutę. Brūkštelk programėlę atbuline data, kad tvarka liktų popieriuose...” – ištiesė pluoštą popierių Petrovičius ir guviai žingsniuodamas ilgu koridoriumi linksmai tarė: “Žvilgtelk, ką man patvirtino”.

Nesiskyrė nuo kitų programų

Patvirtinta “Papildomų giljotinos bandymų programa” niekuo nesiskyrė nuo daugelio. Techninis terminas “giljotina”, kaip “flanšas” ar “kronšteinas”, dažnai vartotas daugelyje brėžinių, aprašymų ar ataskaitų. Bet Petrovičius savotiško humoro dvasioje daugiau nei 40 metų projektavo – tikrų tikriausią giljotiną! Bandymų programoje – smulkiausi egzekucijos vykdymo elementai. Storuose aplankaluose jis rinko viską, kas dešimtmečiais buvo spausdinama apie mirties bausmę visame pasaulyje. Begalė laiškų, leidimų, teletaipų, atsiųstų iš visokių žinybų, liudijo, kad giljotinos projektą, nesigilinant į jo turinį, kasdienėje dokumentų rutinoje pasirašydavo vos ne visur, kur tik Petrovičius šelmiškai kartu su kitais dokumentais jį išsiųsdavo. Atskirų giljotinos elementų brėžinius tvirtino Milio, Kamovo, Antonovo aviakonstruktorių biurai, laimino Civilinės aviacijos ministerijos valdybos... “Zasiekriečivaniju nie podliežit” – juodavo antspaudai ant kelių Petrovičiaus giljotinos brėžinių. Buvo laikai, kai visus brėžinius vakarais reikėdavo priduoti į slaptą skyrių. Ryte ne visus grąžindavo. Gal kitas toliau braižydavo, o gal... Petrovičiui brėžinius grąžino po daugelio metų. Neišvežė sudeginti kartu su kitais, juodąją aviacijos pramonės istorijos pusę menančiais dokumentais. Gal humoro jausmą turėjo…

Intelekto konclageryje

Tupolevo gamyklą “Zavod-156” Maskvoje NKVD 1937 metais ginklu ėmė, panašiai kaip Lietuvos televiziją. Kad Petrovičius, buvo tarp tų pirmųjų, priėjusių prie vartų, ir tik per stebuklą gyvas liko, sunku patikėti. Viskas buvo paprasčiau. Nebuvo automatais ginkluotų NKVD’istų. Kaip per “kruvinąjį sekmadienį” paprastiems ilgais šautuvais ginkluotiems kareiviams skambėjo komandos: “klaupt”, “taikyt”, “ugnis”. Petrovičiui tada buvo 27-eri. Kažin, ar kokio rekruto ranka iš gailesčio drebėjo. Toli girdimas kulkosvaidžių kalenimas įvairiose Maskvos vietose liudijo, kad plačiu mastu kažkas baisaus prasidėjo.
O prasidėjo pirmo pasaulyje intelekto konclagerio statyba. Niekas tą vakarą iš aviacijos gamyklų negrįžo. Darbininkai, konstruktoriai – visi liko įkalinti ilgam tiesiog darbe. Tik nedaugelis vėliau gavo leidimus kartais grįžti į namus nakvoti. Niekas taip ir nesužinojo, ar jie buvo paprasti laiminguoliai, ar tiesiog skundikai. Naujieji kalėjimai tapo pritaikyti intelektui laikyti. Nežinia, ar tikrai, ar tai buvo tik iliuzija, kad tie, kurie talento, kaip dievo dovanos, neturėjo, pasiglemžė tai jėga iš įkalintų žmonių. Kartu su jų gyvenimais, viltimis ir likimais. Mirties baimė liko vieninteliu kūrybinės minties stimulu. Buvo aiškiai pasakoma, kas, kaip ir kada turi būti sukurta bei pagaminta...
Prabėgus 20 metų, be pasų, vilkintys senas kareiviškas milines, pajuodusiais veidais ištrūko iš gamyklų–kalėjimų, virtusių ištisais miestais net tie, kurie ten gimė. Paradoksaliausia, kad demokratijai ilgai SSSR neužtrukus, niekas į slaptuosius miestus nebegalėjo grįžti. Jų vietose jau buvo kiti. Atskiri slaptieji miestai tapo lyg matrioškos: už pirmos tvoros – tik gyvenamieji rajonai, už antros – gamykla. Slapčiausioje gamyklos zonoje buvo gaminami lėktuvai, raketos ir visa kita – branduolinei pusiausvyrai pasaulyje palaikyti. Kaip vaikų namai atgal nebepriima, taip daugelis žmonių iš tylinčių slaptųjų miestų kaip gimė, taip ir mirė slaptais. Po geležine uždanga, gaubusia visą SSSR, išnyko visi jų gyvenimų pėdsakai. Kapas Kremliaus sienoje – lyg ir garbė, tačiau kitaip pamąsčius, tai tik vėl įkalinimas – po mirties.

Nepavyko išbandyti

“Petrovičiau, kaip tavo giljotina?” – dažnai vietoj pasisveikinimo ištardavau atvykęs į Krasnodarą. “Na va, sėdžiu ir naują išradybos įstatymą nagrinėju. Anksčiau būdavo, ką išrandi –  jau valstybės, o dabar dar reikės už tai ir sumokėti? Dar tie bandymai… Giljotinos aš per visą gyvenimą neužbaigsiu – trukdo visi ją išbandyti”... O Petrovičiaus dokumentacijoje smulkiai viskas  aprašyta: ir kaip paskutinį prašymą pateikti, ir kaip nevidono galva ne šiaip sau, o į specialiai nupintą krepšį turi kristi – negali budelis jo krauju apsitaškyti… Turi būti ir raudono vyno taurė paruošta pasigailėjimo atvejui – jei giljotina nesuveiks. Dievo skirtas likimas aukščiau už imperatoriaus atmestą malonės prašymą. “Tai aukščiausioji bausmė, – sako Petrovičius pirštu rodydamas į dangų, – viskas turi būti kuo teisingiausiai padaryta. Čia tau ne papeikimais koridoriuje mėtytis”. “Vis tik, Petrovičiau, kokia tavosios giljotinos esmė, – klausinėja bendradarbiai, patys per neapsižiūrėjimą ne kartą giljotinos dokumentacijoje pasirašę – jei tai atpildo simbolis, tai represijos juk seniai baigėsi. Dabar kiti laikai – gali gi tokius spalvingus prisiminimus parašyti”. “O kam tą skausmą aprašinėti. Būtų giljotina – nebevyktų pasaulyje tokių baisių dalykų”, – sako Petrovičius. Garsioji Petrovičiaus giljotina daugeliui SSSR aviakonstruktorių dvelkė atpildu, o gal tiesa ir ramybe.

Liko prisiminimuose

Atsisveikinant malonu būdavo spausti ranką Petrovičiui, žmogui, dirbusiam su Petliakovu, Archangelskiu, Tupolevu... Kartą jo veide sužibo kelios smulkios ašaros – ne taip, ne taip prabėgo techninio šimtmečio istorija. Ne tokią Petrovičius kadaise įsivaizdavo dabartį. Istorija kartoja savo ratus. Nauji baisūs dalykai verčia ankstesniuosius pamiršti. Bet prisimena žmonės Petrovičiaus giljotiną, prisimena ir uždarus aviacijos pramonės miestus. O giljotinos brėžiniai, atskiromis dalimis pasklidę po įvairias saugyklas bei archyvus, išnyra vis dar, sužiba sava teisybe, kažkam duria į sąžinę, kažkam grąžina ramybę.
2004-05-19 11:06
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 11 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2004-05-19 11:35
IXAON
Įdomi dokumentika/kūryba ar kaip čia pavadinti. Labai savitas autentiškas stilius. Moraliai 9/10
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2004-05-19 11:24
fantaster
Čia mažai kas tokiom temom rašo ,bet skaityt Petrovičiaus ,,giljotiną" gal 10 kartų įdomiau, nei įvairias beprasmybes, kurių čia kol kas 99 %.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą