Išprievartautas Angelas

Ji sedėjo ant lango po savim parietusi kojas. Trumpa raudona suknelė iki kelių dengė jos kojas. Kątik nubraukusi ašarą ji tvirtai sukando savo apatinę lūpą... Ji dar negalėjo tuo patikėti kas kątik įvyko... Nurieda ašara... Jis jai sakė, jog myli... Sakė, kad ji yra jo angelas... Bet... dabar ji labiausiai jo nekentė... Niekada netikėjusi, kad taip galėjo atsitikti tyliai praviko... Tvirtai prispaudusi pliušinį meškiuką nušoko nuo palangės ir įsikniaubė į sudrėkusią nuo ašarų
pagalvę... Netikėtai prasiveria kambario durys ir į jį įeina jis... "Neverk... aš nesusivaldžiau... " Banaliai suskambę žodžiai sudrebina jos širdį... "Eik iš čia, prašau... " Jis tyliai atsisėda ant lovos. Uždeda ranką jai ant pečių... Ji nusipurto numesdama ranką...
"Eik iš čia... labai prašau... Aš nebenoriu tavęs matyti... " Jis tyliai susikrimtęs pakyla. Žengdamas pro duris tarsteli: "Atleisk... aš nenorėjau... " "Išeik... tu mane labai įskaudinai" tarsteli ji ir dar labiau įsikniaubusi į pagalvę pravirksta... Jis išėjo... Saulė jau pradėjo krypti į vakarus, kai ji susitvarkiusi plaukus išėjo į gatvę. Žmonių beveik nebuvo. Ji ėjo pro parką prisimindama kaip jai čia buvo gera su JUO... Nurieda ašara... Čia JIS ją pavadino Angelu... Skruostai sudrėksta ir parausta nuo ašarų... Staiga ji surinka: "Pavadino Angelu!... " Aidas nuaidi per miestą "Angelu... ", "gelu", "lu", "lu"... Varnos pakyla nuo medžių ir atkartoja:  "Kar... kar... Angelu... kar... "... Persirengusi ji vėl išėjo į kiemą. Tik šįkart ji pasuko ne į parką, o į netoliese esantį mišką.
Saulė pasidariusi kraujo spalvos buvo prie horizonto... Eidama miško takeliu ji sutiko šunį: tokį apžėlusį, nuskurusį. Jo akys buvo užtraškanojusios... Matėsi, jog jis jau nebe pirmos jaunystės... Kažkaip mergaitė pagalvojo apie mokykloje skaitytą ištrauką "Brisiaus galas"... Paskutinį kartą sukūkčiojusi ji pašaukia šunį, bet šuo buvo patyręs ir jis nebepasitikėdamas
žmonėmis nušliaužė į tankumyną... "Karrrrrr... " Kažkur netoliese sukranksėjo varnas. Tuo tarpu ji išsirinko medį, pasilipo ant jo pirmutinių šakų ir užsinėrė kilpą. "Karrrrr" Dar kartelį sukranksėjo varnas. Staiga pasigirdo kažkoks neįprastas garsas: "Gkhhh... " ir
kojos spurdėdamos ieškojo atramos. Rankos konvulciškai trūkčiojo. Galva pamėlo... Virvė įsipjovusi į kaklą nusidažė raudona spalva. Kraujo lašelis prasiskverbęs pro virvę gražiai nuriedėjo per kaklą... Jos galva jau buvo keistai pasvirusi. Rankos nuleistos žemyn.
Ant baltų pėdkelnių matėsi apvalios kraujo dėmės... Kūnas lėtai supdamas vėjo sukosi ratu... Iš pakrūmės primerkęs akį žiūrėjo senas šuo... Jis tyliai užtraukė mirties giesmę:
"AUUUUUUUUUUuUuUuUu... " Pavakary nusižudė išprievartautas angelas...