Saldžių

Mėnulis moteriškajam žvaigždyne.

Dūmuose skendo migla.
Šniokštė sirenų pelekai
Daužydami grakščiai
Bangų kamuolynes.

Dangus tąnakt bemiegis,
Prisotintas kavos tirščių.

Nutilo ir priekaištaujantis balsas –
Laivo vadovo –
Tėvo.

“Saldžių sapnų, mano laivo
vaikai, mano įgula…”

Aidėjo mergaičių lūpomis.

Pražus belaukiantis rytas,
Svaiginančių šypsnių ant denio.
Žuvėdros it motinos
Ašarom ir klyksniais
Lydėjo sūnus kelionėn.

Grožiu išnuodyta jūra
Poseidono dukružių
Vilionių žabangom –
Smigo į miegą.

“Miegokit, brangieji,
it kūdikiai…”

Užmigo,
Užmigo…