Rašyk
Eilės (71932)
Fantastika (2157)
Esė (1687)
Proza (10307)
Vaikams (2454)
Slam (47)
English (1087)
Po polsku (332)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 15 (2)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Google+ Twitter







Karšta ir lipnu.

Liepos viduryje, oro temperatūrai, jau savaitė ar dvi, kylant virš trisdešimt laipsnių, čia vienam, čia kitam praeiviui kraujas trykšteli fontanu iš nosies, ten ir šen, žiūrėk, jau besusilenkią kokios nėščiosios kojos. Artinasi momentas kai šis, vidurinių platumų ir labai nuosaikios vidutinės metinės temperatūros, miestas peržengs visuotinio tylaus pamišimo ribą.

Karšta ir lipnu.

Iš pažiūros puikiuose supermarketuose genda žalia mėsa, kiti produktai irgi ima skleisti salsvą šleikštų kvapą. Pardavėjos, nors jos nuolat lankstosi virš šaldytuvų ir geria daug mineralinio, vistiek nedėvi apatinių. Užtenka apsimesti, kad niekaip nerandi kokio nors sūrio ir paslaugi darbuotoja pasilenkia. Ganyk akis sau į valias. Kartūninės palaidinės atviros begėdiškiems žvilgsniukams kaip ir atlapotos, nebesivarstančios automatinės įstaigų durys.

Karšta.

Gatvėse asfaltas tyžta po kojomis ir nuolat tenka bijoti, kad lipnius syvus ant galvos kleidžiančios liepos neimtų smegti grindinin. Aklieji net ir pasitikrina, prieina artyn ir tik trinkt, trinkt baltomis lazdelėmis. Ar tvirtai dar tebestovi medis? Juos suprasti nesunku, nebūtų medžių, jie tikrai neberastų savo kelio namo.

Laimingieji jo ir neieško. Atrodo, kad dauguma gyventojų išvažiavę, kas link jūros, kas dar kur nors toliau. Dar kiti kas rytą su paskutiniais nakties vėsos likučiais bėga užmiestin ir grįžta tik sutemus, vėl laukti palaimingos nakties vėsos. Tačiau yra kažkokių užkeiktų šio miesto vietų, kur net sprogus atominei bombai rastum ištisas minias žmonių. Stotis, turgavietės, centrinis paštas, kai kurios visuomeninio transporto stotelės ir keletas kitų traukos taškų neištuštėja niekada.

Retai tušti ir miesto troleibusai. Gal žinot, troleibusas -- tai tokia visuomeninio transporto rūšis, kurios kūrėjai atvirai pasityčiojo iš tramvajaus, bėgius užkeldami ant stulpų. Kurios kūrėjai nusispjovė ant orumo, pagimdydami šį girgždantį apgailėtiną hibridą. Transporto priemonė, kurioje nemenka dalis šio miesto gyventojų kasdiena patiria begales nepatogumų. Troleibusas -- toks didelis paukštis, pririštas kaip sarginis šuo pavadėliu prie vielos. Ar matėte kada paukštį su pavadėliu? Ir kaip jis atrodo? Manding, turėtų būti panašus į troleibusą.

Tokiame karštyje, kaip tą lemtingą liepą, troleibusai pamišta pirmiau visų. Jie pralekia nesustodami pilnose laukiančių keleivių stotelėse, arba nesuvokiamai ilgai ir ne galinėse stotelėse stovi išskleidę visus sparnus, tartum nebesiryždami pajudėti mirguliuojančiame aukštakrosniškame ore. Grūstis, šiaip jau įprastas dalykas, tampa kankinamai nepakeliamu išbandymu, o sklindančio smarso aštrumą ir prakaitu nužliaugtų ranktūrių glitumą tinkmai aprašančių epitetų nėra kur parinkti.

Tačiau tai kas nutiko tą ankstyvą rytmetį, kai trumpai ir visai negaiviai palijo, nepaaiškinama net ir lengvu visuotiniu miesto pamišimu.

Negailestinga saulė jau pakirdo sunkių debesų pataluose. Bet nė nemanė pasiduoti, ji kaitino lygiai taip pat nuoširdžiai kaip ir savaitę ar dvi anksčiau. Visi, kas liko mieste, pasijutom tarsi lyginami karštutėle laidyne. Drungnas dusinantis ir sukūringas vėjas gūsiais kėlė šiukšlių debesis virš galvų. Rūpestingų miestelėnų pasiimti skėčiai baugščiai dairėsi iš rankinių ir krepšelių. Jie tikrai nemanė, kad galėtų kuo pagelbėti šiukšlėms skraidant ore ar prasidėjus siautulingai vasaros audrai.

Betgi skėčiai be reikalo baiminosi. Jų paslaugų taip ir neprireikė, nes lijo gal keli lašai. Nors ir griaudėjo perkūnija, o televizijos bokštas trumpai pakoketavo su dviem, trim žaibais. Tuoj po to vėjas nusivarė debesis tolyn į rytus, palikęs miestą saulei. Jokio palengvėjimo. Jokio malonės ženklo iš dangaus.

Nemaloni to rytmečio istorija, galėjo būti daug žiauresnė ar nepalyginti dinamiškesnė, jei šis miestas turėtų metro ar aukštuminių traukinių tinklą. Netgi tramvajus nebūtų taip groteskiškai pakreipęs įvykių eigos. Deja, šiame mieste be taksi ir autobusų tėra tik troleibusai -- paukščiai, parišti pavadėliais. Keleiviai, prieš pat laukiamą audrą, susikimšę į vieną jų, maigėsi kaip įprastai. Visgi jie džiaugėsi bent kelionės metu išvengsią netikėtos ledo krušos, varlių lietaus ar dar balažin kokio meteorologinio akibrokšto. Kai troleibusas ėmė pašėlusiai didinti greitį ir nebestoti stotelėse, visi nurašė tai kaip nežymias karščio poveikio anomalijas. Be to salonas buvo perpildytas ir dauguma važiavo iki pat galinės stotelės. Niekam nerūpėjo silpni kelių senučių, norėjusių išlipti prie bažnyčios ar turgelio, protestai o trys sutrikę vaikai nežinojo kam ir skųstis. Jiems reikalinga stotelė jau geras dešimt minučių kaip pravažiuota. Jie tik prunkštė ir sukiojo piršteliais sau ties smilkiniais. Suprask -- visi durniai aplinkui.

Priekyje, prie pat įstiklintos vairuotojo kabinos dažniausiai važiuoja vidutinio amžiaus moterys ir vaikai. Nedaugelis jų  nutuokia, kad degant raudonam šviesoforo signalui, net ir troleibusas privalo sustoti. O gal niekas tiesiog nepastebėjo kokie signalai dega arba dauguma šviesoforų, kaip tyčia signalizavo žaliai. Dabar nepasakysi kaip ten buvo. Juolab, kad aš tuo troleibusu nevažiavau.

Vairuotoja, įmitusi malonaus veido šviesiaplaukė moteris, smagiai spaudė pedalus ir lėkė plačiais prospektais ir gatvėmis, kiek viršydama saugų greitį. Ne jai nelaikė niekas jokio pistoleto ties smilkiniu. Net ir teroristai supranta, kad užgrobti troleibusą būtų neitin sumanu. Tvirtai sukiodama didžiulį juodą vairo ovalą, smagiai šypsodamasi malonaus veido šviesiaplaukė visgi įgudusiai manevravo automobilių sraute. O pirmiesiems lašams ėmus kapsėti ant plataus panoraminio priekinio stiklo, įjungė valytuvus ir uždainavo.

Vieni vėliau pasakojo, kad dainavusi ji gražiu sodriu balsu, visiems žinomas populiarias dainas. Kiti, atvirkščiai tvirtino, kad ji ne dainavo, o rėkė visokias nešvankybes. Esą netgi rėkusi hail hitler ir sieg hail. Aš linkęs manyti, kad ji dainavo. Ir dainavo, kaip mokėdama, gražiai. Dabar jau nesužinosime tikrų faktų. Visų pirma, kaip ten bebūtų buvę, ūžiant elektros varikliui, sausakimšame troleibuse iš tikro ką nors girdėti galėjo tik šilkais išsipusčiusi poniutė, spūsties priblokšta prie pat įstiklintos vairuotojo kabinos durų ir dar keletas keleivių. Jų tarpe ir tas purvinas diegas, vis bandąs kuo arčiau prisispausti prie šilkinės poniutės. Neaišku, iškrypėliškų potroškių genamas ar siekdamas apvogti ją. Antra, mes juk žinome, kaip greitai įvykiai apipinami legendomis. Iš savo patirties galiu jums pasakyti, kad syki, kai slidžiame kelyje apsivertė mane gabenęs tarpmiestinis autobusas, kelios moterys dar nespėjus mums visiems iš jo išsikepurnėti jau šaukė nesavais balsais apie kraują ir lavonus. Vėliau paaiškėjo, kad nesunkiai susižeidė tik viena jauna mergina.

Bet grįžkime prie dainuojančios, greitį mėgstančios troleibuso vairuotojos. Ji spaudė kaip spaudusi. Nemėgino, kaip vėliau, iškraipant faktus buvo teigiama, beatodairiškai lenkti kitų automobilių, nemanevravo pernelyg drastiškai. Važiavo nestodama ir tiek. Gal būtų taip ir pasiekusi galinę stotelę. Bet kaip tik tuo metu, nugriaudėjus pirmajam griaustiniui tuoj po keleto žaibų, meiliai apsisukusių aplink televizijos bokštą, netikėtai spustelėjusi dar greičiau ji pralėkė posūkį dešinėn. Nors privalėjo pasukti, juk tik ten toje sankryžoje vedė troleibusų linijos laidai. Kurį laiką troleibusas vis dar smagiai lėkė iš inercijos. Tuo pat metu, staiga supratę, kad kažkas jau negerai sujudo visi keleiviai. Jie suklego visomis įmanomomis intonacijomis, visomis Babelio bokšto kalbomis. Šilkinė poniutė, prieš tai buvusi visiškai nejudri lyg užhipnotizuotas smauglio triušelis, staiga atsisuko ir ėmė pašėlusiai kumštukais talžyti purviną diegą, visą kelią besiglausčiusį prie jos. Tie trys vaikai nustojo suokalbiškai šypsoję ir pirmą kartą šįryt išsigando. Vienas jų net ėmė bliauti ir kūkčioti. Niekas nebegirdėjo kaip skaidriai juokiasi vairuotoja.

Vėliau, troleibusui jau sustojus viduryje plataus prospekto, kažkas ėmė lipti pro langus, kiti daužė kumščiais duris, o narsiausios moterys šaukė visus joms žinomus prakeiksmus vairuotojos, dabar jau aklinai užsikniaubusios ant vairo, link. Aplink keistą, lyg ir bandžiusį pabėgti, troleibusą susipietė minia žioplių, pristojo kupetos automobilių. Eismas buvo paralyžuotas, todėl nenuostabu, kad greitai įvykio vietoje atsirado ir tvarkos sergėtojai, tuomet vilkėję dar pilkai. Tai jiems pavyko atlapoti pneumatines duris ir jie pirmieji nuramino labiausiai įsišėlusius keleivius. Keliese, nedelsdami ėmėsi reguliuoti judėjimo ir, pirmiausia nuvaikė nuo važiuojamos dalies žioplius. Kai prisistatė medikai, daugiau mažiau, padėtis buvo kontroliuojama.

Nemanau, kad smalsuoliai tą rytą patenkino savo aistras. Nebuvo nei sužeistųjų, nei kaip nors kitaip nukentėjusių. Šilkinė poniutė, bandė įduoti purvinąjį savo bendrakeleivį teisingumui į rankas. Tačiau pranyko kaip ir audra, taip ir nekilusi nei tą nei sekantį rytą. Vaikus nuramino, kažkoks studentas. Paaiškino kaip jiems grįžti, netgi palydėjo tinkamos stotelės link. Augaloti sanitarai nejaukiai glamžė rankose iš anksto paruoštus tramdomuosius marškinius, vairuotojai ir geraširdiško veido gydytojai taikiai lipant į greitosios pagalbos automobilį.

Gal pusvalandžiui praėjus, o gal anksčiau, atvažiavę technikai nubuksyravo troleibusą. Oras kasdieniškai ir tą liepą jau visai įprastai įkaito. Skėčiai pasiimti rūpestingųjų gyventojų dabar liejo pagiežingą tulžį, jautėsi nepelnytai neįvertinti ir atstumti.

Taip nevykusiai baigėsi, nevykusiai prasidėjusi istorija. Viena iš milijono istorijų tuo pačiu metu įvykusiu tame pačiame mieste. Bent jau aš nežinau šios istorijos tęsinio. Ar vairuotoją teisė? Ar ji buvo pripažinta ligone? Gal atvėsus orams ir kažkaip susiklosčius dar kokioms nors jos gyvenimo aplinkybėms viskas stojo į savo vėžes ir ji, dabar jau turbūt visai nejauna moteris, maloniu balsu dainuoja dainas savo anūkams? Ar prisimena ji nepavykusį pabėgimą iš visuotinio kvaitulio? Ar apmaudu jai dėl to dabar?
2004-05-18 20:58
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 15 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2011-02-20 19:35
kondensofkė
įsimylėjau !
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2008-04-20 21:21
Satchmo patarėjas
ahah pries pat pabaiga maniau tai bus aliuzija ar kaip ten vadinasi, apie iviki vln gavus infarkta autobuso vairuotojuj.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2006-05-10 18:40
Strelnikovas
taip ir prisiminiau zilus morkavom bačkom purškiančius vandenį
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2006-01-15 12:10
Ed bilas Kalifornijoj
na ką.
galiu pasakyt, kad antra versija ryškiai lenkią šitą savo vaizdingumu. labai lenkia. čia lyg stigo užsibuvimo ties vienu ar kitu epizodu, nes vaizdai tikrai kabinantys dėmesį.

antroj versijoj visiškai neturiu prie ko prikibt. karštis visaip, kaip įmanoma ']
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2005-01-21 12:47
lateksinė_nindzė
paukštis su pavadėliu.
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2004-09-02 12:33
Petražolė Rugiagėlė
Nėra ryšio
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2004-08-31 08:51
matematinis nulis
lipnumo pojūtis ir kažkokio visuotinio pamišimo nuotaika - gerai perteikta
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2004-05-19 15:55
Asta Fox
idomi yra pati pabaiga, nes neiprasta, niekas nebaigia kurinio klausimais, o tu taip padarei, kas zinia i originaluma traukia:) truputukas su tokiais ilgais ir issamiais aprasymais, kur pateiki mazai info, tik nupiesi vaizda, rizikuoji, kad neskaitys, o praleis, zinai, kaip buna vadinamieji"gamtos aprasymai". Siaip jaus olrait cia viskas tau pavyko eilini karta, matai, daznas autorius savos kurybos negali ivertinti, tam ir yra visokie balsavimai ir balai;]
Labai gerai sukuri vaizda, nu ciotkei:))
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2004-05-19 08:39
Rudalevičius Vitoldas Ričardo
Helena, aš žinau, kad prastai. Visų pirma ne mano močiutė rašė. Antra: tai tikrai ne blynų receptas. Ką padarysi, eilinį kartą nepavyko. Ačiū jei skaitėt.
Įvertinkite komentarą:
Geras (2) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2004-05-19 08:33
Petražolė Rugiagėlė
Prastai...
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2004-05-19 01:22
gaolbird
Oj nu labai puikiai, penki iš manęs ir aplodismentai.
P.S. Bet man paskutinės pastraipos visai nebereikėjo. Na, nebent pirmo sakinio x]
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2004-05-18 21:12
Rudalevičius Vitoldas Ričardo
sorry: pilna mistaipų, kitų gėdingo ir neatleistino neatidumo požymių. na o lietuvių kalbos skyryba man visuomet buvo tamsus miškas.

jei visai negalėsite tberti, pykčiu pasakykite kurių vietų dėl kalidų nesugebate suvokti: pataisymus atsiųsiu kiekvienam asmeniškai... ']
Įvertinkite komentarą:
Geras (2) Blogas
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą