ne)pradžia

šakute rūpestingai
nuo lubų
grandai naktį išrūkiusių
dulkių traiškanotas akis

TABURETĖ
Svyruoja

siūlais prisirišu
liemenį, kad nenuvirsčiau
į girtumos priplėkusį dangų,
išdavikiškai nurengdama pasagom
išdabintą tavo gyvenimą

Taburetė svyruoja

apsikabini visų
savo moterų kūnus
bet matau tavo prijunkimą
tik prie paties savęs

vienišumu užsigėrę
supelijusią duoną
aklumu uždainuojam -

Nevykusiai skamba

pašeriam katarsius
laikinumo tobulybės
Baime,
abu susigūžiam
(kiekvienas atskirai)
ir toliau
sėkmingai manomės
esą neverti praregėjimo