Kavos dėmė - ant baltos paklodės,
kai kavą gėrėm, lovoje abu.
Tu taip žaidei, kad savo žioplumu -
apliejai mano baltąją paklodę...
Ir palikai - dėmelę,
kaip nekaltoji po pirmojo karto.
Basom kojom per sniegą -
karštos pėdos palieka tik balutes -
seku paskui jas -
vejuosi tave...
Pabėgai, "nekaltasai", tu iš gėdos,
kad tu kavos visai nemėgai,
dėl to taip paprastai -
išpylei ją per mūsų "pabisėdavanije"*.
* - pasibuvimas, pašnekesys iš rusų kalbos:) Tik lietuviškom raidėm:)