Lėja:
-Pagrok man dar vieną dainą.
Aš išeisiu, paliksiu mirkstantį dangų
Tavo muzikai tavo melodijoms,
Pirštams, kurie lies stygas
Ir delnams, ovacijoms tau skirtoms.
Iš toli klausysiuos užkimusio balso.
Te nieks nesigaili, te ašarų nelieja
Dar spėsime laimę surasti.
Gatvės muzikantas:
-Lai niekad nesibaigia dainos
Iš mano širdies, iš mano vilties.
Te gitaros skambesy sielos atgimsta
Ir laikrodžiai sustoja centruos.
Nespėsi pabėgti, nespėsi išeiti,
Kai muzika graudžiai pravirkdys,
Užsnūsi, užmigsi melodijos glėby.
Lėja:
-Per stygas dėl dievo, per stygas
Dar kartą, kad neužmirščiau išėjus,
Kaip dūžta gyvenimo stereotipai
Mums tiesiai po kojom.
Kad nenutrūktų tos gijos,
Jungiančios mus, kai daužomos gitaros.
Gatvės muzikantas:
-Dailios kojos mano mielosios
Dar pašoks ir tango, ir valsą.
Mano glėby suksimės, suksimės,
Kol nenutrūks paskutinioji styga.
Išgirsk muzika, ji virpina orą,
Priverčia apavą plyšti.
Trankiau, trankiau per kūną.
Lėja:
-Te lietus krenta žemėn
Ir nuplauna mūsų vargus,
Kai paskutinį kartą šoksim
Be prisiminimų ir be maldų,
Absoliučioje netyloje, drauguži.
Po griūvančiais stogais tikėjimo
Kažkas prasidės, kažkas pasibaigs.
Gatvės muzikantas:
-Tai tegul kažkas naujo užgims
Ir neleis mums užsnūsti ant rankų,
Ant laurų didžių darbų nuveiktų.
Rašysiu natas kaip visą gyvenimą
Prieš tave, mano mieloji,
Lenkiuos ir dainuoju serenadas.
Po saule, mes esam gimę po saule.
Lėja:
-Nepamiršk žaviu šypsniu apdovanoti
Mano kelių, mano klajonių,
Širdies iš vieno taško į kitą.
Neturim laiko ilgėtis savo sparnų,
Nes nebuvome visiškai tiesūs
Savo jausmams ir beviltiškiems norams.
Gatvės muzikantas:
-Ne tik šypsniu apdovanosiu,
Bet ir bučinį aistros tau paaukosiu.
[ bučiuoja kaktą]
Beprotiškai ilgėsiuos lengvo žingsnio
[ bučiuoja skruostus]
Lyg gulbė tu išplauksi su pavasariu
[ bučiuja akis ]
Ar kada nors galėsiu tai pamiršti?..
[ bučiuoja į lūpas ]
Te groja muzika mano mylimajai.
Viens, du lengvu žingsiu
Mėnulio šviesoje užgimsta šokis.
[ Lėja išeina ]
[ Gatvės muzikantas brazdina gitarą ]