Kartais būna

Labai retai,
Bet būna kartais, pasitaiko,
Kad sutinki
Labai malonų žmogų,
Ir taip nenori jo paleisti,
Nei iš akių,
Nei iš plaukų, nei rankų.
Kažkaip žvilgsniu jis sugeba
Paliest tau širdį,
O nuo jo juoko
Bėga šiurpuliai per odą,
Per nugarą.
Ir visos mintys blogos
Ištirpsta jo kvapuos.
O mi amore!
Ir visa tai,
Ko taip slapčia bijojai,
O gal tai,
Apie ką slapčia svajojai,
Taip paprastai
Tikrove virsta,
Kad visos abejonės
Išsisklaido.
Su juo gali
Keliaut aplink pasaulį,
Jis skaito
Pasakas prieš miegą
Ir perka cocacolą,
Kai tau karšta,
Arba sutvarko kambarius,
Kai tingis.
Labai retai,
Bet būna kartais, pasitaiko,
Kad sutinki
Labai malonų  žmogų.
Ir vieną dieną
Jį turi paleisti,
Tik pabučiuoti,
Užsimerkti
Ir palikti.