Po gruoblėta žieve, tarp šakų ir šaknų
Įnamio teisėm ir aš gyvenu,
Tavo syvais mintu,
Tavo lapais krentu,
Mano mielas,
Ramybės medi!
Apsaugok nuo kryžminių vėtros žaibų,
Nuo minios, kurios vengiam mudu abu,
Nuo minties juodulių,
Nuo geismų įžulių
Ir nuo manęs...
Mane patį.