Mano likimas buvo negeras
Atsikėliau vidurnaktį, paėmiau
Tik šukas ir veidrodį
Ir pabėgau
Mečiau per petį šukas
Mečiau veidrodį
Raktus dar kišenėj radau
Irgi mečiau...
Pribėgau kryžkelę
Atsipūsti prisėdau:
Taip septynias dienas aš ilsėjaus
Prieš tolyn bėgdama.
O po to suplėšiau savo sijoną ir pasijonius
Ir iškėliau vėliavas
Išpyniau kasas, kaspinais skaisčiai raudonais
Išpuošiau medžių šakas:
Kad matytų kur vytis,
Kad rastų kur aš pabėgau.
Vytele kelio dulkėse pradėjau rašyti,
Ką veikiau, kaip miegojau,
Ką sapnavau, kol jo nebuvo
Kad viską žinotų, negeras mano likimas,
Rašiau ir šypsojaus
Gučė - mano katės vardas, užtat jis man labai mielas. O kas apie kūrinį, puikiai, tiesiog apie mane parašei. Suplėšiau visus sijonus ir nuoga dūšia, na, gal ne vytele, nors ir ja galiu, rašau smėlio gijoje ir koks džiaugsmelis, kad tik matytum, gyvenk ir žvenk arklaliu
10
kai pabėgi nuo savo likimo, gali ir taip atsitikti
http://www.kulichki.com/vv/pesni/ya-nesla-svoyu-bedu.html
bet shitai mergaitei suplyshusiu sijonu, taip tikrai neatsitiko -), ji gyveno gražiai ir laimingai