Palinkimas virš stalo,
pieštuko smaigaliui ropojant
dar vieną ratą
paskui sekundinę rodyklę -
šitaip įsminga grafitas
į smilkinį,
pamanai, panašu,
kaip pirštą priverti su durim,
tik viskas kiek labiau
filosofiška,
netgi galima sieti
su kontekstu
mažamiegės nakties,
kūlvirsčiuojančios dienos
ir ryto, kai kažkas vėl
pastuksens į užvertas akis.
Geriausia pamiršt
jau suglamžytą laiką,
kitaip
pats laikrodis
ristele palei spintą nubėgs
į tamsiausią grindjuosčių
plyšį.
2004-05-11