Atėjimas

Išdyk, pabusk, po krūtine
esybe suspurdėk.
Skaičiuok tu mėnesius,
į būgną koja spirk.
Pagrok širdim,
šiltoj tamsoj kuprinę susidėk
ir kad išeiti nori
lizdui pasigirk.

Žinok, lytėk, kur tu eini.
Tu negalėsi grįžt!
Saugus čia tau dangus.
Bet tunelio gale
išvysi švieseles.
Kelionei ilgai pasiryžk.
Išeik riksmu.
Užsidegė šviesa žalia!

Supyk, garsiau suklyk,
pašauk ir nekaltai įkvėpk.
Keliauk iš rankų į rankas,
surask akis,
ir, atpažinęs žvilgsnyje save,
jau nesislėpk:
savus tu apvogei,
tu geidžiamas vagis!