Tartum Dievas,
rieškučius sudėjęs
meldžia motinos
krūties,
perpus gražiau
neg vakar
aitvarai paišyti.
Pasikinkiusios
medinius arkliukus,
atjoja šypsenos
kryžiaus keliais
bežingsniais
ei, tildykit žiogus...
Šešių raganų
šokį,
pažadu naktigonėms
sušokti,
už visą, kas bus
ne rytoj.
Prašvitus
per lietų
braidysim kanojom
lyg vakar -
aš per tave.