Delnuose telpa
Visas mūsų pasaulis.
Mano-
šiek tiek oranžinis ir
apibarstytas cukrumi.
Tavo-
aplipęs grumsteliais
ir neskraidantis.
Saujom žarstau
besilukštenančias
paslaptis-
persikinio sapno,
blakstienų šerkšno
savo.
Rytais niūniuojam
Tą pačią dainą,
ir randi mano širdyje
pienę-
suglamžytą, apvytusią, niekad netapytą,
O man vis vien taip gera
pasaldinti tavo liežuvio galiuką,
ištepti nosį žiedadulkėmis
ir leistis
užkeliamai ant debesies.
Juk telpu tavo šiltam delne.
2004. 04. 10 Matui