Šviesa

*    *    *
Nei jokia geltona, nei raudona,
O ryškus spindėjimas žvaigždės...
Tartum būtų kasdieninė duona
Dėl kurios išalkęs apgvaizdės...

Reikia jos keliaujant ir sustojant —
Ne pailsus, o nukritus jau...
Paskui arklį einančiam artojui,
Artimam priėjus dar arčiau...

Kibirkštis gal dega mūsų sieloj,
Kaip šviesybė Dieviškos minties...
Klystkeliai kaltūnu susivėlę
Jos šviesoj į kelią išsities...

Liūdesys nusiraminęs tirpsta,
Skausmas užsitraukia žaizdoje...
Pats juodžiausias neramumo virpstas
Sužaliuoja viltimi joje...