paprastas

pažliugusiais takeliai
ir dar negimę pienių pūkeliai
milijonai milijonai akimirkų
viską juk galima užkonservuoti
po stikliuku žemėje,
kaip darydavom vaikystėje!
šypsotis juk paprasta
net kai lyja
gali grakščiai gerti arbatą
piešti apelsinmedžius ir
berberų palapines
kalnų papėdėj...
apsunkę debesys virš miesto stogų
spalvų pritvinkusios svajonės
jau gal rytoj parskris drugeliais...