Und. - - i.

Kūnas nulietas
stiklo maurì nio,
metais žaliavęs
sublizgęs,
lipintas bangom.
Kriauklės pastrigę
akim gintarinėm,
plaukus supynė
tinkluoti žvejai.
Balsą kartoja
gervės dainos,
skruostuose tviska
raudonis žaros,
akmenėlis nuo kranto
apgamu krūtinei pritiko.


Lietumi į jūrą
verkti pramoko,
tapyti saulės žaras.
Vienatvė į uolą
pakrantėj susmigo,
tvirtėdama renka dienas.
Šypsniui spindėti
leista tik žvyne,
paklydęs jis dumbluose.
Momentų trupiniais
skaičiuoja vėją,
apakus purslais
be galios kerėti.
Akmenį glosto
lyg šilko pagalvę,
krantą užkloja
paklodėm aksomo,
neria į aušrą
skilusia smėlio smilte.