ŽMOGUS:
Lauko ąžuolas mano praeivis, praėjus į praeitį pasuka
Pro užšalusią pievą, apsunkusios driekiasi lygumos, -
Migla stabdo - keliausime nesidairydami - tiesiai per pasakojimą
Apie tai, ko nebus, - gal nubus, kol išgydysim ligą.
KŪRĖJAS:
ŠĮ SEKMADIENĮ VĖL PILKAS VAIZDAS UŽ LANGO IR ŠALTA PASAULYJE.
ŽMOGUS:
Šį sekmadienį vėl pilkas vaizdas už lango ir šalta pasaulyje,
Pasislėpę po lapais, griuvėsiais ir antkapiais žuvusių bijomės,
Kilo brolis prieš brolį dėl žvakės - užgesusi saulė
Nepargins pasiklydusių mūsų tėvų. Nuo padangės tik lijo.
KŪRĖJAS:
KAS LIETUS, KAS ŠVIESA, JEIGU ŽODŽIAI PAVIRSTA Į MURMESĮ.
ŽMOGUS:
Kas lietus, kas šviesa, jeigu žodžiai pavirsta į murmesį,
Sutekėję lašai nuo pastogės po kvaitulio šnabždesį šnibžda,
Ir kvėpavimas sunksta rūsy, prisipildžiusios dykviečių urnos
Vandens gurkšnį vilioja į ertmę - užspringusią smėliu ir girgždesiu.
KŪRĖJAS:
DANGUS TUŠČIAS IR VYNAS ANT STALO SVEČIŲ NESULAUKIANTIS.
ŽMOGUS:
Dangus tuščias ir vynas ant stalo svečių nesulaukiantis,
Į žvakes viens po kito numiršta vabzdžiai, jų kūneliai kartojas,
Ne tamsa, bet migla gaubia žmones ir jų straublelius - tiktai kaukes,
Tiktai žymę. Sekundę žymėti kvartalai pakvimpa rytojumi.
KŪRĖJAS:
MINUTE PER VĖLAI - PER VĖLU, REIKIA EITI Į DYKUMAS.
ŽMOGUS:
Minute per vėlai - per vėlu, reikia eiti į dykumas
Atnašauti aukas, avinėlio, ne brolio krauju kalendoriuje
Atžymėt, ko nebus, - gal nubus, kol išgydysim ligą
Ir atversime miestų vartus - spinduliuojantį saulėj altorių.