aš vėl tuščia
ir drumzlina
nors neišgėrei
dar turėjo likti
tuštesnis už mane
stiklinis vyno indas
rausvi ir sūrūs du
kampučiuos lūpų
karoliukai
ir vyno sapnas
ilgas toks kaip siūlas
be altoriaus
aš vėl rami
ir alkana
ir prašviesėjus
slopinsiu pyktį
ir liks nesurišti
mazgai, galiukai
o tų dviejų rausvų
taip per mažai
nors neišgėrei
ir turėjo likti
iš to kas buvo
nesusivers
karoliai.