Kavos tirščių rašliava

Skinu aš skiemenis, raides, medžius.
Nakties šešėliai popieriuje žaidžia.
Braukiu vėl daugtaškius, kreivus žodžius.
Kava užsnūsti tarp eilių neleidžia.

Miegu eilėraščiu, žvake miegu.
Klaustukai plunksną žadina: “gerk kavą! ”
Raide aš užlipu, tašku lieku.
Tik, rodos, lūpos nieko neragavo.

Ir nežinau, kiek žodžiui reik kavos?
Gale eilutės šauktukus kažkas parašo!!!
Dedu aš plunksną po sunkios kovos,
net neišgėręs paskutinio kavos lašo ...