Sparnuotieji broliai

Negaliu paskolinti sparnų tavo vizijai...
Savųjų šukes sulipink,
Ir skrendam.
Vėl lėksim-kaip kadais
Delnais padangę skrosdami
Ir pėdos vandenį vos lies...
Pavaldūs bus mums vėjai-
Atkels vartus Olimpo;
Tenai gražiausių mūzų apsupty
Klausysimės  Orfėjaus lyrų...

Tiktai išskleisk savo sparnus,
Kartu dar galime pakilti...
Dar galim lėkti kaip kadais,
Matuot pasaulį vandenynais...