Rašyk
Eilės (72274)
Fantastika (2173)
Esė (1688)
Proza (10357)
Vaikams (2459)
Slam (49)
English (1091)
Po polsku (332)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 23 (2)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Google+ Twitter







Už lango lyja. Ir ramu širdyje. Viskas sutvarkyta, sudėliota, kiekvienas dalykas, man rūpintis, išspręstas, surikiuotas taip, kaip reikia. Man tikrai ramu, dūšioj ramu, galvoj ramu, kojose ramu. Nieko negalvoju, nieko nematau. Akyse galima išvysti tik gilų skausmą, kad tuoj, štai tuoj paliksiu šį pasaulį, lengvai iškvėpusi paskutinį panaudoto oro gurkšnį ir nuplasnosiu tolyn į dausas. Ten, kur man neberūpės tokie banalūs dalykai, kaip kad surikiuoti gyvenimo reikalus taip, kad galėčiau ramiai nusigaluoti.
Gerai, kad ne patvory atsigulus mirštu, o kaip tikra intiligentė apkamšyta pagalvėmis su kompiuteriu ant kelių, rašau šį atsisveikinimo laišką visiems, kas mane pažinojo.
Gerai permąstau, kam turėčiau parašyti. Tėvams, turbūt - padėkoti, kad mane užaugino, kad rūpinosi ir  kankino. Savo šlykščiais priekabiais ir graužatimi, melu ir nesupratingumu privedė mane prie tos padėties, kokioj štai dabar esu ir turiu atsisveikinti su draugais ir giminėms, gyvuliukais ir visu pasauliu, nors viskas taip gerai aplinkui klojasi, Europos Sąjunga, gyvenimas gerėja, tuoj įves eurus ir klonuos žmones. Tačiau dėka šių nesupratingų būtybių, kurių susikergimo rezultate atsiradau aš, turiu pasitraukti, užleisti kelią kitiems, stipresniems. Ne, tėvams nedėkosiu, nes jie to neverti.
Štai ir vakar mano motina man tėškė į akis, kad aš nesuprantanti, kur man eiti, nematau ateities, elgiuosi lyg kvailas padaras. Nežino, atseit, kas iš manęs tokios išaugs.
Ogi niekas neišaugs, miela mamyte, niekas, nes aš atsisakau, mušdamasi į krūtinę abiem kumščiais atsisakau suprasti ir kovoti šiame bjauriame pasaulyje.
Nagi, geriau atsisveikinsiu su to vertais žmonėmis. Tai mano miela draugė Giedrė. Ate mano miela drauge, nebelakstysim kiemais pas bernus, paslapčia nerūkysime už kampo ir nedainuosime nuostabių liūdnų, tragiškų dainų, kurios mus taip džiugindavo. Manau, tu susirasi ką nors geresnio, nei aš, nes gale vis gi mane išdavei. Nesitikėjau iš tavęs tokios išdavystės, tačiau ir per daug nenustebau, nes tavo charakteryje mačiau silpnumo užuomazgas. Dar vaikystėje, aš visuomet tapdavau atpirkimo ožiu. Visuomet tave gindavau. Ir taip susiklostė požiūris, kad aš bloga, o tu gera, tu mamytės dukrelė, aš pats velnias užsimaskavęs trumpu sijonu.
Sudie, miela drauge, kuri mane išdavei.
Jei bus įdomus šis mano pomirtinis laiškas, trumpai paminėsiu tavo išdavystės mastą ir padarinius.
Neseniai, prieš  metus (!), aš susipažinau su bernu. JO vardas buvo Jonas. Keistas, senoviškas vardas, bet bernas jis buvo klasiškas. Tiksliau, kaip tik toks, kokio man reikia. Aš jį įsimylėjau iš pirmo žvilgsnio. Pirmą kartą pamačiau koncerte, tokiam baisiam klube, kur eina tik narkomanai ir blogiečiai.  Atseit mano mamos. Nors ten visi klasiški. Giedrei Jonas irgi patiko, mačiau, tačiau jis  stebeilėjosi tiesiai į mane.
Tirpau, o netrukus mes jau glamžėmės klubo tualete,  mano lūpdažis jam ištepliojo veidą. Buvo nerealus jausmas taip elgtis, jaust jo vyriškas rankas sau ant kūno, tiksliau ant papų. Kalbėkime tikraisiais vardais mielieji. Tos ataugos ant mano kūno, atrodo apžavėjo jį ir mažai trūko, kad būtume tai padarę. Tačiau tai buvo pirmas kartas man. N-tasis jam. Bet aš buvau stipresnė už mane užvaldžiusią aistrą. Mes susitarėm susitikti vėliau. Ir susitikom.
Jonas mane pasikvietė pas save, tai buvo niūrus nuomuojamas butas klaikiomis žaliomis sienomis, suklypusiais baldais. Buvo super, niekad nebuvau tokioje apšniukštoje vietoje.
Visa vyksmas vystėsi tai ant sofos žaliais kaip ir sienos kutais, tai ant raudono kaip kraujas, mėlynais siūlais sulopyto fotelio.
Taip aš tapau moterim. Viskas buvo super romantiška, Jonas buvo iš kažkur atsitempęs žvakių ir vyno po 8 Lt.
Negrįžau nakvoti į namus, motina pasiutusi ieškojo manęs po visus draugus, tačiau jos pastangos buvo bevaisės. Aš grįžau išdidi ir laiminga, tačiau mano laimę tuoj pat pakeitė liūdesys, nes motinos riksmas varė iš proto. Netrukus prisidėjo ir tėvas, kuris nepasišiukšlino - trenkė man per veidą ir išvadino prostitute.
Tipiška situacija - paauglys ir įniršę tėvai, vienas į kitą žiūrintys žvilgsniais "ar aš tau nesakiau? ". Namų areštas, kompiuterio atjungimas nuo interneto, mobilaus užblokavimas.
Po kelių savaičių, mes vėl susitikim, o mūsų seksas buvo toks pats beprotiškas. Jonas nesakė man, kad mane myli, nors labai norėjau tai išgirst. Bet argi dabar spausi žmogų prie sienos? Pasak Cosmopolitan, reikia  laukti tinkamo momento. O kai žinai, kad tau šešiolika, o jam dvidešimt vieneri, tai išvis ima važiuoti stogas. Nes jis  merginykas. Aš tai žinojau - lakstė pas kitas, jį matydavo mano draugai, pažįstami, tačiau jis man skiedė apie laisvą meilę, draugystę ir kokia aš faina.
Man viskas buvo dzin, tik norėjau būti kažkur netoliese jo.
Va čia ir pasirodo mūsų garbioji Giedrė, kuri man Joną nuviliojo iš po nosies.
Pastaruoju metu mes daug ėsdavomės. Na, žinot, gėrimas, pavydas ir trampam pam, tačiau atrodė, kad susitaikius pasidaro dar geriau.
Kaip teko nusivilti, kai jis man pasakė, kad viskas baigta.

(bus tęsinys)
2004-05-07 16:36
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 10 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2004-07-05 18:18
egoistiska
suzavejo...o ypac tas paprastumas..seip ilgus kurinius as cia nedaznai skaitau nes patingiu:)o cia uzsikabinau ir pora kart perskaiciau...tik kazkaip daugkas netaip pagal logika...nors,zinai,tu niekada to nepadarysi kaip cia rasai,ogi zinai del ko?Todel kad siame kurinyje iskaiciau daugkur del ko tau kas svarbu!
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2004-05-07 16:58
Nyarlathotep
Temą pasirinkai dažną ir kiek nuvalkiotą, mano nuomone.
Kas nepatiko. Įžanga - tarsi kažkur skaityta ar girdėta. Nepaliko įspūdžio.
"Gerai, kad ne patvory atsigulus mirštu, o kaip tikra intiligentė apkamšyta pagalvėmis su kompiuteriu ant kelių, rašau šį atsisveikinimo laišką visiems, kas mane pažinojo."  -> gal rašydama ? Kažkaip sakinio pradžia nesusiriša su pabaiga. Beje, jei rašo visiems, kas pažinojo - > netinka tas "Gerai permastau, kam turėčiau parašyti. ", nes ji ir taip galėtų tokius žmones išvardinti. Beje, reiktų vengti 2 sakinius paeiliui pradėti tuo pat žodžiu.
Ta dalis apie Joną pradedama pasakoti kaip žmogui, niekuomet negirdėjusiam apie jį, o ne draugei, kuri jį pasigavo. Tuo prieštarauji sakiniui: "Jei bus įdomus šis mano pomirtinis laiškas, trumpai paminėsiu tavo išdavystės mastą ir padarinius. "
Beje, neseniai, prieš metus - skamba juokingai. Įvykiai - prieš metus, viskas sukimšta į 3 savaičių - poros mėnesių laikotarpį. taigi, praėjo virš pusmečio. beje, tiksliau reiktų skirti iš abiejų pusių kableliais.
Laukiu kitos dalies :)
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2004-05-07 16:46
Kirvoboica
Giedrut, ką padarei - draugę į kapus varai?
pasakojimas ne kabutėse neramina...
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą