Kai saulėtekis apkabina žemę,
išeinu debesų ganyti,
pievose dalgio
nuglamonėtose
skaičiuoju boružėm
pakilusias aušras,
vėją pasikinkiusi
žiedlapių baltas valteles
srauniom atminties upėm
veju į menamą uostą,
slepiuosi bundančioj pienėj
prie tavo slenksčio,
kai žemė pražysta saulėtekiui.
2004 m. gegužė 6 d. 20: 07