pradžių pradžios nebūna
ir niekas nesibaigia dievui prakalbus
tik kartais sningant jis
nerangiai ranka vedžioja
kairėn, dešinėn, kakton, širdin...
nebeliko nieko švento -
suglaudžia, suspaudžia, sutraiško delnais
nesubrendęs skausmas negimsta
nykščiais į viršų
baltumu godulį numalšina
šventas vyre
mišioms besibaigiant
išgerk mane iki pusės