aš įsibroviau

aš įsibroviau vėjo gūsiu
kai valgėt jūs ketvirtąjį patiekalą
ir išdrįsau nuplėšti skrybėlaitę
ir žvelgt ilgai į nuostabias piktas akis
čia netikėtai aš buvau sudrausmintas
“ko tu vaikine nelauktai nevietoje”
nenori ir nereikia – jau geriau degtinė
nei pirmas pasitaikantis sijonas
jei jau nelemta pamatyt taves
norėjau dar paklausti, gal turi vaikiną?
jei taip, gal nori dar geresnio?
Na, na, aš nieko, aš tiktai paklausiau
ar jis, tavasis – tikras idealas
jau toks visai plačiaekraninis
kad niekad niekad nesipykstat
kai neužtenka manų košės?