Prikalsiu nuogas savo
nuodėmes ant kryžiaus,
kas liks – supilsiu spinduliais
Jeruzalėj Golgotą.
Ir nesapnuosiu
nei bohemos, nei Paryžiaus,
nespardysiu mediniais žingsniais
nekaltybės plotų.
Dvi saujas pavogtos liepsnos
širdy pasėsiu -
turės nuo kryžiaus
nuodėmes atšokusias suryti.
Kreivus ketinimus
supleškinsiu pavėsy.
Net pelenuose
nepaslėpsiu savo dalelytės.
Atpūsiu į Golgotą
uraganus, tvaną.
Paskambinsiu –
atplauks su gelda senis Nojus.
Pakilsiu feniksu,
praskrisiu pro nirvaną.
Kažkas murmės:
„Kvaily, ko parplaukei iš rojaus? “