Troškimų senio aš prašau
Kalėdų naktį -
tik apkabinimo sūnaus…
Ir mažio rankos tiesias, vejas -
jis gargaliuodamas sava kalba
prie motinos priglunda…
pirmąkart
ir pats…
Troškimų senio aš prašau
Kalėdų naktį -
tik apkabinimo sūnaus…
Ir paauglys sūnus,
knygas šalin numetęs,
glėbyje suspaudžia -
- Mama, parėjau…
Troškimų senio aš prašau
Kalėdų naktį -
tik apkabinimo sūnaus…
O senio lūpom
rieda šypsena klastinga:
- Sūnus užaugo-
- jau ne viena
prašai -
palauksi…
Namo sūnus negrįžta…
Laukiu.