Žodžiai, kaip akmenys, į vandenį -
Į tave trenkiasi.
Galvūgaly amuletą pasidėjus miegu
Ir manau -
Taip saugiau
Tūkstančių metų surinktas aimanas
Nebėra kur išmesti
Vienintelis malonumas -
Juoda katė, glaustanti kojas
Kone mazochizmas -
Bėgioja tarp mūsų
Nelaimių nelaimė
Kumštinėse pirštinėse
Vasarą
Prakaituoja mano
Sunkūs balsiai
Nuo žiemos
neišsakytais garsais
grumiasi eilėje
adrenalino ištroškusios mintys
užmiršo,
kad žuvims kalbėt nevalia