... berniukas smaragdinėmis akimis
supos ant kreivo kaštono lapo,
braukydamas blakstienomis dangų,
barstydamas žvaigždes iš paukščių tako.
apjuosęs vaivos kaspinu lietaus namus,
į saulės krosnį įmetė šiaurio batus,
kiaurasamčiu grasindama saulutė vijos,
nerasdama plaukuos mėnulio dovanotos gijos.
ir krykštavo ir šėlo žvilgsnis padykęs
bizūno iš vakario vėjo neaptikęs,
kol vieną žalią žalio lapo dieną,
išgirdo vaikštant pasaką po kiemą.
plačioje mėlyno dangaus erdvėj,
senelio mėnesėlio skrybėlėj
vis dar prabunda pasaka žalia,
smaragdinių žalių akių piešta.