LSD

šimtai pėdų ant lubų
nutrupino tinką iš ryto
saulė balta
per apdulkėjusį stiklą
neįžvelgia veidų
tik mesteli kelis šypsnius
paguodos-
arba paniekos
(jau niekam nesvarbu)
ir persiritus per zenitą
nuleidžia kojas
į šiltą unitazą-
tas pats vanduo
gali ir atsigerti
(tik gal geriau nereikia...)
užvakarykščiai krešuliai
nuo pėdų tirpsta
ir pagirios vėl sunkios
ir karšta karšta karšta...
nepaklia galvos
tik tyliai akimis stiklinėm
į vandenį stebeilijas-
rausta...
neliko cigarečių
tik kalnai
neperregimų dūmų
sukiojas pažemiais
ir bado
pridususius plaučius

vanduo vis rausta
(tik gal geriau negerk...)

išniro paskutinės viltys
ir staiga
kaip ištempta styga orgazmo
su klykiančiu garsu
suraižo baltą ūką
ir langai
nušvinta vakaro spalvom
ir nuteka vanduo
ir Saulė
kojas nusišluosto
į žvaigždėtas grindis

pėdos dar spiečias
aplink žibintą-
bet jau neilgai

išlaižo Saulė dulkes
ir dūmų kamuoliai
pro langą
į naktį
sprunka-
Saulė vėl gali
ilsėtis viena