Sūpuoklės

Mūsų charakterį, mintis, emocijas, poelgius ir gebėjimus apsprendžia vibracija. Ją įgyjame jau gimdami. Keliaudami per gyvenimą susiduriame dar ir su mus supančio pasaulio vibracija – tai yra tai, ką mes vadiname įvykiu.
Įvykis susideda iš skaičių, o jie - žiaurūs. Kaip pasaulis. Štai, kad ir sūpynės. Pastatė žmogelis kieme sūpuokles. Bus džiaugsmo anūkėliams, galvojo, tačiau atėjo tie niekadėjai, sulankstė metalinius strypus… ir turėk tiek sveikatos,.. stovi dabar sūpynės išsišiepusios. Gerai, kad žiema, bent jau atrodo, jog sušalusios, o iš tikro? Susikraipė paauglių mąstysena, išsigimė. Bet gimė kitoks kūrinys - sustingusios sūpuoklės. Jei vaikui ir atsibodo jos, liko pamirštos, tai dabar toks kūrinys traukia visų dėmesį. Prieini, pajudini - girgžda. Taip girgžda sąnariai užkalkėję, taip girgžda ir senikių liežuviai. Nesisups dabar atžalėlės, nebepajus gyvenimo vibracijos, ją teks pagauti kitokiu būdu. Vibruoti teks ant rąsto, nutiesto per balą, vibruoti teks ant dviejų ašmenų su dvišaliu eismu. Pasuksi kairėn - galvą pamesi, pasuksi dešinėn - sprandą nusisuksi. Rinkis, yra iš ko. Vibruoti vis tiek teks, tik nesisupti.
Supasi tie, kurie gyvenimo mėtyti vėtyti, kuriems vienas ir tas pats, kur šiąnakt miegos, ką valgys, su kuo kalbėsis. Supasi  tie, katras jau įsuko gyvenimo verpetą ir palengva eina sau vis atsiguldami ant tako. Supasi ir tie, kuriems ypač sekasi. Jų skrydis toks svaigus, kad net akį rėžia. Tik va, skaičiai neduoda ramybės: kada sūpynės sustos. O jos tikrai sustos. Vienas, du,..
Klausiu žmonių, kodėl jie supasi. Tai jie taip įsijaučia, taip pradeda rankomis skėryčiotis, kad pasitrauki atatupstas ir nueini. Va, matai, atsirado toks mandročius, nežino, kad be įvykių nėra gyvenimo.
-Vibruosiu, - nusprendė Usonifuras. - Pasitelksiu visus savo sugebėjimus ir supsiuos, supsiuos, supsiuos, supsiosiuos.