Aukoju šuns staugimą juodą naktį,
dar saują nemigos dedu,
kalčių ir prievolių šmotelį
ir ilgesį…
Sukraunu nuodėmes,
žodžius apvytusius,
troškimus,
sodrintus aistrom…
Ir kaušą vyno dar įlieju
(raudono-
balto nėr daugiau…)
------------------
Nepriima…
--------------------
- Ant aukuro tiek prinešta aukų,
kad tavo
netelpa,
mieloji, -
taria…
-----------------------
Tuščia jų -
pasiliksiu sau.
(Pravers manau…)