debesys - bombos

debesys - bombos,
jie krenta ir miestas nusmenga į tirštumą,
blyškūs drugeliai suspinta į kruviną būrį -
lyg mūšyje,
ruošia į kovą patranką, -
mes saulėje dūžtam ir mirštame;
rytas.
pramerkiu blakstienas -
parkritusius laikrodžio dūžyje.

viskas iš naujo -
tą beldžiantį beržą už lango atsimenu,
vėlei vaitojantį lietų,
vėl stengiuosi nerimo graužatį
savo galvoj,
kur tik laikrodis tiksi,
girdėt kaip grasinimą -
trokštu pabusti rytoj -
ne dabar -
sraigės kiautą sulaužyti -

kartą prabusti sapne -
neregėt debesų pro užuolaidas
durų angoj,
dobilėlio,
takelio -
išduodančių pėdsakų
savo bejėgiško įsiūčio -

gerti iš taurės užnuodytos
nemigos vyną.
nes sapnas jau davęs tau priesaiką.





tavo dienotvarkė:
vakar ir atviras šiandienos rytmetis -
šitaip bemiegių skulptūrose
bruožai išdaužomi dulkėmis -
vynas išgertas,
o pievos išvaikščiotos,
liko tik dykvietės
nepamatytos - rytojus.
ir vakaro ašmenys - gulkimės.