Vanduo akyse

…einu vėjuota gatve. Smarkiai lyja. Niūri pilka spalva, apgaubusi liūdnus praeivių veidus. Bevardžius veidus, nuo kurių man šiurpsta oda… Aš
viena. Neturiu į ką atsiremti. Vanduo bėga mano skruostais. Vanduo kliuksi batuose. Vanduo
ant šaligatvių. Vanduo akluose žmonių veiduose. Vanduo danguje. Aš skęstu... nebeturiu
jėgų priešintis... nenoriu. Sustoju. Žvelgiu į spalvotos vitrinos langą. Ten taip šilta ir spalvota, gera. Miręs kūnas dreba ir nebešildo sielos.
Negerai. Bet kam rūpi… Matau savo atspindį… Ar tai aš? Nes atspindžio beveik nėra. Tik juoda dėmė... Bažnyčios varpai muša vidurdienį. Žinau, kad tuoj reikės eiti namo… Namo? NEJUOKINKIT! Gurgia pilvas... Seniai valgiau... O kam? Nenoriu
būt kaip visi ir imti to, kas man nepriklauso. Slenku tolyn... Pikti žvilgsniai ir replikos čaižo mane... Bet nebeskaudina. Jau nebe... Slankioju dar valandą. Šen bei ten. Kaip benamis kačiukas. Kita vertus, kam tas "kaip". Prisėdu parke ant suoliuko. Noriu rūkyti. Velniškai. Paprašau šalia sėdinčios pankų porelės,
kad pavaišintų. Jie pasižiūri į mane. Kaip į žmogų. Kaip gera! Išpučiu melsvus dūmus. Net
pilvas nustoja gurgti. Beveik nebelyja. Namo parsivelku kokią trečią. Ir vėl tas žodis – "namo". Skaudina jis mane. Tie namai
(ironiškai pavadinus) – senos apgriuvusios kareivinės prie Panemunės tilto.
Užsikereblioju kopėčiomis į antrą aukštą. Svaigsta galva. Susirangau ant skudurų. Kaip
benamis kačiukas… ……………………………………
....... Sėdžiu ant tilto turėklo ir matau tave. Tu sėdi ant vaivorykštės ir linksmai mataruoji kojomis. Bet tavo veidas liūdnas. Ar pasilgai manęs?
Taip, beprotiškai. Trokštu tave liesti, jausti, užuosti, girdėti, matyti… Tai neįmanoma.
Kodėl? Nes tavęs nėra. Tu išėjai. Palikai mane verkiančią. Ir nebesugrįžai. Jie rado
tave. Kažkur šiukšlyne. Vanduo buvo tavo akyse. Bet tik aš jį mačiau. Žadėjai man, kad
tavo akyse niekad nebus vandens!! Melavai? Ne, nemelavau. Pasižiūrek, tavo pačios akyse jau blizga vandens paviršius..! Ar girdi
mane? Baik... arba ateik ir prisėsk su manim ant vaivorykštės. Iš čia pasaulis toks gražus... Spalvotas... Kvepiantis... Mylilntis... Mielas... Ar nori? Šypteliu...
…………………………………… Po keleto dienų vaikai rado į upės krantą išmestą jaunos merginos kūną. Atvažiavę medikai konstatavo mirtį - nuskendus. O kraujyje rastas didelis kiekis heroino. Tuo metu ant žaižaruojančios vaivorykštės sedėjo besijuokianti porelė...