Atsiliepimas į dienos aktualiją

Visai neseniai, vakar, vyko žmogėdrų susiėjimas. Buvo nuspręsta vieną veikėją pašalinti iš akiračio. Sudirbo vargšelį. Septintoji valdžia taip sutrypė savo geležinėmis kanopomis, kad pro dulkių debesis nebebuvo matyti nei trypčiojančių, nei sutryptojo. Vadinami gerieji draugeliai, su kuriais dar prieš pusmetį metė “skladkę” butelaičiui, pardavę sąžinę nei velniui, nei dievui, taip smogė į paširdžius, kad tas krestelėjo ant nelygios žemės ir nebeįstengė atsikelti. Na taip būna kiekvienoje kovoje: jei nori būti nugalėtoju, reikia imtis gudrybės. Tad lyg viskas ir pasiteisina. Tad lyg ir nebeaišku – gailėtis ar ne sumuštojo. O gal imti šlovinti kitą drakoną? Šlovė drakonui! Vis tiek, kadangi nepakeičiamų nėra, būsi nustumtas kito varžovo!.. Karalius mirė, tegyvuoja karalius!..
Taigi taigi, apie ką čia aš. Gerai, kad blusa nukrito palei nosį, o tai būčiau nuvažiavus į pievas. Aš juk apsisprendžiau papasakoti jums, kas šiandien darosi mano kieme. Vajetau, vajetau… kad jūs pamatytumėt, kaip liaudis iš proto eina!.. Dar ir dabar atsimenu, lygiai taip pat prieš šešiasdešimt metų pasišokinėdami šoko aplink raudoną vėliavą, tik dabar aplink mėlyną su geltonom žvaigždikėm… Ir turėk tu man tiek džiaugsmo… na ką ten džiaugsmo, neproto, mat nežinia, ar išloš, o jau šoka pergalės šokį. Šokinėja kaip kokie papuasai aplink laužą ir negana to, dar, mat, pasitelkė kosmosą. Kaip kokia avinų banga sugalvojo Ignalinai uždirbti milijoną vien už tai, kad šviesiau būtų… Bet kad jau taip elgiasi, tai ar iš tikrųjų pamatys tai, ką turėtų pamatyti. Ar praregės?
Čia pat, iš už kampo, Usonifuras sušnibždėjo:
- Dekit, dekit laužus, lemputes,  tik neužmirškit, kad šviesiau būtų, dar ir šaldytuvo durelių pradaryti.